Istorija

Klaipėdos kraštas nuo seno garsėjo turgavietėmis. Lankytojų, ūkininkų iš visos Lietuvos, atvykėlių pirklių čia visada netrūkdavo.
Daug dėmesio turguje sulaukdavo ūkininkas -- mėsininkas, išsiskyręs iš kitų prekeivių mėsos gaminiais. Šiuo verslu nuo seno užsiimdavo visa jo giminė - seneliai ir proseneliai. Mėsininkas visiems atvykusiems ūkininkams - laukininkams mėsos pagardinimo bei marinavimo receptus dalindavo, dažnai čia pat patardavo. Gaminiai būdavo tokie puikūs, kad galbūt netgi mėsininkų dėka aplink kūrėsi valsčiai. Tarp Klaipėdos ir Tilžės viena po kitos dygo smuklės.Vecekrugo, Šilokarčemos užeigose apsistodavo keliautojai, ilsindavo arklius. Ypatingas mėsos skonis čia išgarsino restoranus suvasaros ir žiemos sodais, kurių įrengimo pasižiūrėti bei mėsos skanėstų paragauti žmonės atplaukdavo bei atvažiuodavo ištolimiausių kampelių. Juose puikuodavosi aukštos kokybės šalto bei karšto rūkymomėsos gaminiai: servelatai, nugarinės, kumpiai, dešrelės,paštetai iš garsių mėsininkų rūkyklų. Mėsos gaminiai taip išgarsėjo, jog ūkininkui nebeužteko vien tik sausumos kelių, juolab kad šalia krantus skalavo Kuršių marios bei Baltijos jūra.

Mėsininko gaminiai pasiekdavo ne tik kuršius ir Karaliaučių. Skanėstus pradėjus gabenti kurėnais iš Klaipėdos uosto, juos įvertino ne tik kaimynai latviai, estai, suomiai, bet ir švedai, danai. Kitų šalių gastronomijos tradicijos mėsos gaminių skonį dar labiau praturtino. Mėsininkas dar subtiliau gardino savo gaminių skonį įvairiais prieskoniais, ajerais, parsivežtais iš Vysbio salos, parūkydami vyšnių, alksnio malkomis.

Taip buvo subrandintas išskirtinis „Klaipėdos mėsinė" gaminių asortimentas su savita gamybos technologija ir būdais, prieskoniais, skonio, aromato savybėmis, kurios įtiko reikliam, daug ko ragavusiam gurmanui.